čiulpiklis

čiulpìklis sm. (2) 1. tech. siaurėjanti arba platėjanti tūta, pro kurią išpurškiamos dujos, garai ar skystis: Tinkavimo agregatas susideda iš siurblio, dumplių, metalinio skiestuvo ir universalaus čiulpiklio rš. 2. išorinė šaknis: Daugeriopi čiulpikliai atsiranda įvairiose galūnių vietose Mt.